Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos - презентация, доклад, проект скачать

Нажмите для полного просмотра!

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №1

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №2

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №3

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №4

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №5

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №6

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №7

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №8

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №9

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №10

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №11

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №12

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №13

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №14

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №15

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №16

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №17

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №18

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №19

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №20

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №21

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №22

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №23

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №24

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №25

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №26

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №27

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №28

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №29

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №30

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №31

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №32

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №33

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №34

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №35

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №36

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №37

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №38

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №39

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №40

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №41

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №42

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №43

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №44

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №45

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №46

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №47

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №48

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №49

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №50

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №51

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №52

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №53

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №54

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №55

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №56

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №57

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №58

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №59

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №60

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №61

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №62

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №63

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №64

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №65

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №66

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №67

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №68

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №69

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №70

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №71

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №72

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №73

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №74

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №75

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №76

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №77

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №78

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №79

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №80

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №81

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №82

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №83

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №84

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №85

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №86

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №87

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №88

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №89

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №90

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №91

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №92

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №93

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №94

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №95

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №96

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №97

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №98

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №99

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №100

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №101

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №102

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №103

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №104

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №105

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №106

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №107

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №108

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №109

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №110

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №111

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №112

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №113

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №114

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №115

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №116

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №117

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №118

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №119

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №120

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №121

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №122

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №123

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №124

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №125

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №126

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №127

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №128

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №129

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №130

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №131

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №132

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №133

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №134

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №135

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №136

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №137

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №138

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №139

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №140

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №141

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №142

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №143

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №144

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №145

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №146

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №147

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №148

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №149

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №150

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №151

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №152

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №153

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos, слайд №154

Содержание ▲

Вы можете ознакомиться и скачать презентацию на тему Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos. Доклад-сообщение содержит 154 слайдов. Презентации для любого класса можно скачать бесплатно. Если материал и наш сайт презентаций Mypresentation Вам понравились – поделитесь им с друзьями с помощью социальных кнопок и добавьте в закладки в своем браузере.

Слайды и текст этой презентации

Слайд 1

Описание слайда:

Civilinė teisė. Specialioji dalis Bendrosios sutarčių teisės nuostatos

Слайд 2

Описание слайда:

Sandoriai Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.63 straipsnis.

Слайд 3

Описание слайда:

Požymiai 1) veiksmai, nukreipti į visiškai apibrėžtų teisinių pasekmių sukūrimą; 2) valios išreiškimas yra šalių susitarimas; 3) šalių valia išreiškiama tam tikra forma (žodine, rašytine, notarine); 4) šalių valia išreiškiama įstatymo nustatyta tvarka; 5) šalių susitarimu nustatomos, keičiamos ir nutraukiamos jų teisės ir pareigos.

Слайд 4

Описание слайда:

Sandoriai S: įvykis Į. vyksta be žmonių valios (mirtis) S: juridiniai poelgiai J.p. – teisėtos veikos, kurių pagrindu atsiranda teisiniai padariniai, nors jų specialiai nesiekia. J.p. gali atlikti ir neveiksnūs asmenys. (žmogus pasigamina daiktą – įgyja nuosavybės teisę). S: teisės pažeidimas Neteisėti veiksmai. Jų pagrindu irgi gali atsirasti civ. teisės ir pareigos (nusikaltimu padaryta žala turi būti atlyginama). Šiuo atveju c. teisės ir pareigos kyla iš deliktų.

Слайд 5

Описание слайда:

Sutarties samprata Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. LR CK 6.154 straipsnis

Слайд 6

Описание слайда:

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Tik vienašaliai sandoriai nelaikytini sutartimi. Tetamentas. Sutartims taikomos CK normos, reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius. Kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris yra sutartis.

Слайд 7

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Vienašalės Viena šalis turi tik teises, kita – tik pareigas Paskola, dovanojimas Dvišalės Šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai Vienašales ir dvišales reikia skirti nuo sandorių, nes sandoriai skirstomi į vienašalis ir dvišalius ne pagal tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį, bet pagal tai, kelių šalių valia yra išreikšta sudarant sandorį. Šalies sąvoka nesutampa su dalyvio sąvoka

Слайд 8

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Atlygintinės Kai viena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus Pinigais, daiktais, paslaugomis etc. Neatlygintinės Kai viena šalis nepatenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus Dovanojimas

Слайд 9

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Konsensualinės Realinės

Слайд 10

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Konsensualinės Teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos. Tokių sandorių yra dauguma. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.

Слайд 11

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Realinės Teisės ir pareigos atsiranda nuo tam tikrų veiksmų atlikimo Realiniu vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtinta šalims savo suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga perduoti daiktą Daiktų perdavimo, prisijungimo prie elektros tinklų

Слайд 12

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Šalys negali susitarimu transformuoti sutarčių iš k. į r. Skirstymas būdingas tik dvišaliams sandoriams. Šis skirstymo kriterijus nulemia momentą, nuo korio sandoris laikomas sudarytu.

Слайд 13

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Fiduciariniai sandoriai Šiai grupei priskiriami sandoriai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sandoris sudaromas. Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadiname sandorį, kurio dalyvių vidiniai ir išoriniai santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu. Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama, tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui, sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis (pavedimo sutartis). Tokiu būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiaisiais asmenimis išoriniai santykiai. Vienu iš tokių sandorių, kuriuo siekiama, vienam sandorio dalyviui tarpininkaujant, sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, yra pavedimo sutartis. Šiais atvejais tretieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu, todėl, prieš sudarydami sandorį, patikrina įgaliotinio įgaliojimus.

Слайд 14

Описание слайда:

Sutarčių rūšys Pagrindinės Papildomos Laidavimas, įkeitimas etc.

Слайд 15

Описание слайда:

Sutarties forma Sudaromos: žodžiu raštu (paprasta arba notarine forma) konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Слайд 16

Описание слайда:

Sutarties forma Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi: 1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; 2) juridinių asmenų steigimo sandoriai; 3) prekių pirkimopardavimo išsimokėtinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitražiniai susitarimai; 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; 7) preliminarinės sutartys; 8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; 9) taikos sutartys; 10) kiti sandoriai, kuriems LR CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.

Слайд 17

Описание слайда:

Sutarties forma Rašytinės formos sandoriai sudaromi: surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. JAV sutarčių sudarymas (notariato sistemos)

Слайд 18

Описание слайда:

Sutarties forma Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Antspaudo naudojimo problematika

Слайд 19

Описание слайда:

Sutarties forma Notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

Слайд 20

Описание слайда:

Sutarties forma Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.

Слайд 21

Описание слайда:

Sutarties forma Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

Слайд 22

Описание слайда:

Sandorio forma Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Слайд 23

Описание слайда:

Sandorio forma Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Слайд 24

Описание слайда:

Sandorio forma Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Слайд 25

Описание слайда:

Sandorio forma Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. 1.80 straipsnio 2 d. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Слайд 26

Описание слайда:

Teisinė sandorių registracija Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pvz., Vedybų sutartis

Слайд 27

Описание слайда:

Sutarčių teisės principai

Слайд 28

Описание слайда:

Principai Bendrieji civilinių teisinių santykių reguliavimo principai: - subjektų lygiateisiškumo, - nuosavybės neliečiamumo, - sutarties laivės, - teisinio apibrėžtumo; - proporcingumo ir teisėtų lūkesčių; - nesikišimo į privačius santykius, - neleistinumo piktnaudžiauti teise; - visokeriopos civilinių teisinių santykių teisminės gynybos Taikytini sutarčių teisės institutui

Слайд 29

Описание слайда:

Principai Bendrieji teisės principai: Teisingumo Sąžiningumo Protingumo Taikytini sutarčių teisės institutui

Слайд 30

Описание слайда:

Sutarties laisvės principas Sutarties laisvės principo aspektai: Laisvė sudaryti sutartį Laisvė atsisakyti sudaryti sutartį Laisvė nustatyti sutarties turinį Laisvė sudaryti įstatyme nenumatytą sutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

Слайд 31

Описание слайда:

Sutarties laisvės principas Absoliuti sutarčių laisvė negalima Sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Valstybė gali kištis į sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui – silpnesnės šalies interesas, viešoji tvarka, visuomenės interesas, kreditoriaus interesas

Слайд 32

Описание слайда:

Sutarties laisvės principas Laisvė sudaryti sutartį. Gali būti ribojama, pvz., monopolininkė negali atisakyti sudaryti sutarties Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. 6.161 straipsnis.

Слайд 33

Описание слайда:

Sutarties laisvės principas Laisvė nustatyti sutarties turinį. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Слайд 34

Описание слайда:

Sutarties privalomumo principas Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Pacta sunt servanda). 6.189 straipsnis Taikoma kartu su Rebus sic stantibus (esminis aplinkybių sudarius sutartį pasikeitimas pateisina jos nevykdymą). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (nesikreipiant į teismą). Pvz., rentos sutartis. Force majeure aplinkybės

Слайд 35

Описание слайда:

Konsensualizmo principas Sutarties esmė – šalių susitarimas, jų valia. Priešinga formalizmui, kur prioritetas teikiamas ne šalių valiai, o tos valios išorinei formai (dokuento surašymui; notarinei formai). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 6.193 straipsnis

Слайд 36

Описание слайда:

Silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas Principas taikomas, nes sutarčių šalys labai skirtingos (skirtingo profesinio statuso, materialinės padėties etc.) Bankas ir indėlininkas Vien tik šalių nelygiavertė padėtis nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Reikia įrodyti, kad stipresnioji šalis pasinaudojo silpnesnės šalies padėtimi.

Слайд 37

Описание слайда:

Bendradarbiavimo principas Dėl šalių bendradarbiavimo vykdant prievolę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-7-3/2006. Kasacinis teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos sutartį ir nustatydamos paslaugos įkainį, tarpusavyje nesuderino savo valios dėl visų sutarties sąlygų, tai sudarė galimybę paslaugos įkainį vertinti skirtingai. Tinkamą, sąžiningą šalių prievolių vykdymą užtikrina bendradarbiavimo principo laikymasis (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

Слайд 38

Описание слайда:

Bendradarbiavimo principas Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, padėdami vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, informuoti vienas kitą apie papildomas, sutartyje aiškiai neišreikštas, sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas reikšmingas vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei vykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra ir ar viena šalis iš šio sandorio negavo nepagrįstos naudos. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pakankamai nebendradarbiavo, nesikeitė informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Kolegija konstatavo abiejų sutarties šalių kaltę dėl neapdairumo ir nesąžiningumo vienas kito atžvilgiu, todėl nuostolius padalijo abiem sutarties šalims (CK 6.259 straipsnio 1 dalis)

Слайд 39

Описание слайда:

SUTARČIŲ SUDARYMO TVARKA

Слайд 40

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Sutartis laikoma sudaryta tada, kada šalys (tam tikrais atvejais -reikalaujama forma) tarpusavyje susitarė dėl visų esminių punktų.

Слайд 41

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Sutartyje dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Sutarties sudarymo procese skiriamos dvi stadijos: vienos šalies pasiūlymas kitai šaliai sudaryti sutartį (oferta); kitos šalies to pasiūlymo priėmimas (akceptas). Asmuo, kuris pateikia pasiūlymą, vadinamas oferentu, o asmuo, kuris pasiūlymą priima, -akceptantu

Слайд 42

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta). Paprastai pasiūlymas sudaryti sutartį asmenų grupei neapibrėžtas ir jeigu jame nenurodomos visos esminės sąlygos, tai laikomas ne oferta, o kvietimu pareikšti ofertą.

Слайд 43

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas pripažįstamas akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Akceptanto sutikimas sudaryti sutartį kitokiomis, negu buvo pasiūlyta, sąlygomis (pavyzdžiui, keičiant kainą, terminą), laikomas atsisakymu nuo pasiūlymo ir kartu nauju pasiūlymu sudaryti sutartį. Pasikeitus asmenų padėčiai, taikomos atitinkamos ofertą ir akceptą reguliuojančios normos.

Слайд 44

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.

Слайд 45

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. Oferta negali būti atšaukta, jeigu : ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama; akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė.

Слайд 46

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.

Слайд 47

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.

Слайд 48

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada.

Слайд 49

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.

Слайд 50

Описание слайда:

Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Tradicija“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,LNTV“, V. P., byla Nr. 3K-3-353/2011 Teisiškai negalimas sutarties sudarymo fakto pripažinimas, kartu konstatuojant, kad apie sutarties sudarymą žinojo tik viena iš jos šalių. Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinę, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo.

Слайд 51

Описание слайда:

Ieškovo vadovui pateikus atsakovui alternatyvią ofertą - du sutarčių projektus - atsakovas turėjo dvi galimybes: akceptuoti vieną iš ofertos variantų arba atmesti abu alternatyvius ofertos variantus. Akceptantas neturėjo teisinės galimybės akceptuoti abu ofertos variantus, nes tokiu atveju nebūtų aiškiai išreikšta valia, kurio varianto sąlygas jis įsipareigoja vykdyti. Atsakovo grąžinimas ieškovui pasirašyto vieno sutarties varianto, o kito negrąžindamas, vertintinas kaip savo valios sutikti būtent su šio varianto sąlygomis išreiškimas. Taip atsakovas įvykdė CK 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus akceptui. Vieno iš alternatyvių ofertos variantų akceptavimu atsakovas tuo pat metu atmetė kitą alternatyvųjį ofertos variantą.

Слайд 52

Описание слайда:

Konstatavę, kad egzistuoja pasirašyti du skirtingi sutarties variantai, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kuris variantas laikytinas galiojančia sutartimi, didžiausią reikšmę suteikė faktui, kad šis variantas buvo pateiktas statybą kreditavusiam bankui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankas nėra ginčo statybos rangos sutarties šalis. Dėl to, sprendžiant, kuris ginčo sutarties teksto variantas laikytinas šalių sudaryta sutartimi, teisiškai reikšmingesnis yra sudaromos sutarties varianto pateikimas ne tretiesiems asmenims, o šį variantą pasiūliusiai sandorio šaliai, prieš tai jį pasirašius, taip akceptuojant vieną iš ofertos variantų. Oferentas negavo akcepto dėl ofertos sudaryti sutartį už didesnę kainą, todėl neatsirado pagrindo reikalauti tokią kainą mokėti.

Слайд 53

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.

Слайд 54

Описание слайда:

Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

Слайд 55

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Sutartys sudaromos: Abipusių derybų būdu Prisijungimo būdu

Слайд 56

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Sudarant tarpusavio susitarimo sutartį, sutarties sąlygas nustato visos joje dalyvaujančios šalys. Sudarant prisijungimo sutartį, sutarties sąlygas nustato tik viena iš jos šalių. Kita šalis negali tų sąlygų papildyti ar pakeisti, o sudarydama sutartį gali tik sutikti su kitos šalies numatytomis sąlygomis, prisijungdama prie jų (pvz., pervežimo sutartis, kurią sudaro geležinkeliai su klientu).

Слайд 57

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

Слайд 58

Описание слайда:

Sutarčių sudarymas Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms.

Слайд 59

Описание слайда:

SUTARČIŲ VYKDYMAS

Слайд 60

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Įvykdymas yra atlikimas tų veiksmų, kurie išplaukia iš kilusių pareigų turinio. Kaip prievolės įvykdymo dalyką suprantame tam tikras materialines ir dvasines gėrybes (daiktus, pinigus, intelektualinės kūrybos rezultatus, iš-reikštus objektine forma, ir t.t.), kurias prievolė nustato sukurti arba perduoti, veiksmus, kuriuos vienas prievolės dalyvis privalo atlikti kito naudai. Prievolės įvykdymo dalyko ypatumai priklauso nuo konkrečios prievolės ypatumų.

Слайд 61

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Sutarties vykdymo principai Sutarties vykdymo principai Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Слайд 62

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. 6.38 straipsnis. Tai reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti sutarties sąlygas pagal subjektą, būdą, vietą, terminus etc. Jei šios sąlygos nėra aptartos, sutartis turi būti vykdoma laikantis bendrųjų teisės principų.

Слайд 63

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Sutarties įvykdymo dalykas Sutarties įvykdymo dalykas Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia, kad prievolės dalykas turi atitikti kokybės reikalavimus, kurie nustatyti sutarties arba teisės aktų arba teisės principų. Galima susitarti dėl nekokybiško dalyko.

Слайд 64

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Sutarties įvykdymo dalykas Sutarties dalyko kokybė Jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. 6.197 straipsnis.

Слайд 65

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Dauguma prievolių sudaroma dėl vieno kurio nors įvykdymo dalyko pavyzdžiui, gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, kapitalinės statybos rangos sutartis dėl numatytų objektų statybos, tiekimo sutartis dėl produkcijos tiekimo.

Слайд 66

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Alternatyvinė prievolė Prievolė turi du ar daugiau dalykų, kuriuos turi teisę pasirinkti vienas iš prievolės dalyvių. Jeigu pagal prievolę skolininkas privalo atlikti vieną iš dviejų ar kelis veiksmus (alternatyvinė prievolė), tai teisė pasirinkti priklauso skolininkui, išskyrus tuos atvejus, kada kas kita numatyta įstatyme ar sutartyje arba išplaukia iš prievolės esmės (CK 6.26 str.)

Слайд 67

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Alternatyvinės prievolės gali būti nustatytos tarp fizinių asmenų ir tarp ūkio subjektų. Alternatyvinės prievolės vykdomos pagal bendras visoms prievolėms taisykles. Tiktai vienu klausimu turi specifiką - prievolės dalykas (veiksmas) yra du ar keli veiksmai, o perduoti reikia vieną iš jų. Bendra taisyklė nustato, kad pasirenka skolininkas. Tai dispozicinė norma, nes leidžia sutartyje ar įstatyme numatyti kitaip.

Слайд 68

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Fakultatyvinė prievolė. (CK 6.29 str.) Alternatyvinės prievolės susijusios su keletu veiksmų (dalykų), o fakultatyvinėse prievolėse yra vienas veiksmas (dalykas), bet skolininkui suteikta teisė jo nustatytą dalyką pakeisti kitu. Šių prievolių rūšys nesutampa, nes fakultatyvinėje prievolėje nėra pasirinkimo, o tiktai teisė pakeisti prievolės įvykdymo dalyką.

Слайд 69

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Kiekis Kiekis Gali būti išreikštas kiekio, svorio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dėl kiekio yra esminė sąlyga.

Слайд 70

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Būdas Įvykdymo būdas Tokiu būdu, kaip sutarta arba numatyta teisės aktuose. Be kreditoriaus negalima pakeisti ekvivalentu. Prievolės įvykdymo dalyko perdavimas iš karto arba per kelis kartus dalimis. Jis tiesiogiai priklauso nuo prievolės įvykdymo būdo

Слайд 71

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta Įvykdymo vieta Prievolės įvykdymo vieta yra ta vieta, kurioje turi būti atlikti skolininko veiksmai (arba susilaikoma nuo jų), sudarantys prievolės turinį. Nurodoma: sutartyje, teisės aktu. Kartais – esminė sąlyga (pvz., pervežimo sutartis, namo rangos sutartis)

Слайд 72

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta Jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, turi būti įvykdyta: 1) prievolė perduoti pagal individualius požymius apibūdintą daiktą – daikto buvimo vietoje prievolės atsiradimo momentu; 2) prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą – daikto buvimo vietoje; 3) prievolė perduoti pagal rūšies požymius apibūdintą daiktą – skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje;

Слайд 73

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Vieta 4) piniginė prievolė – kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta po prievolės atsiradimo pasikeitė ir dėl to skolininkas, vykdydamas prievolę, turėjo papildomų išlaidų, kreditorius privalo skolininkui šias išlaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu piniginė prievolė gali būti įvykdyta ir kitoje valstybės, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta mokėjimo metu, ar valstybės, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievolės atsiradimo momentu, teritorijoje. Tačiau jeigu toks kreditoriaus reikalavimas iš esmės pasunkintų skolininko padėtį, skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą ir įvykdyti prievolę kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės atsiradimo momentu; 5) visos kitos prievolės – skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. 6.52 straipsnis

Слайд 74

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai Įvykdymo terminai Apibrėžta: Kalendorine data Įvykiu Pagal pareikalavimą Pradžia /pabaiga apibrėžta

Слайд 75

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu.

Слайд 76

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Įstatymo gali būti nustatytas ir kitoks laikas. 6. 480 str. išreikalavimui pagal sutartį, nenurodant termino, išnuomoto turto nustato l mėnesį, o gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos - 3 mėnesius.

Слайд 77

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Terminai Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei. Paskolos sutartis tarp f.a. Paskola iš banko

Слайд 78

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Bendradarbiavimas Šalių bendradarbiavimas Šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 6.64 straipsnis Jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį. 6.320 straipsnis Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrįstai yra reikalinga norinti įvykdyti sutartį. 6.731 straipsnis.

Слайд 79

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Ekonomiškumas Įvykdymo ekonomiškumas Prievolės įvykdymo ekonomiškumas - tai jos įvykdymas sunaudojant kuo mažiau lėšų, darbo jėgos. Šalys, ją vykdydamos, turi pasirinkti tokį vykdymo būdą, kuris ekonominiu atžvilgiu yra racionaliausias. Jeigu rangovas apie sąmatos viršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą nereikalaudamas atlyginti sąmatą viršijančių išlaidų; rangovas atsako už netinkamą užsakovo medžiagos panaudojimą. Kreditorius turi imtis visų priemonių nuostoliams mažinti.

Слайд 80

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas Sutarties vykdymo subjektas Paprastai vykdo sutarties šalis kitai sutarties šaliai. Gali: Ne pats skolininkas Ne pats kreditorius Per atstovą Į depozitą Negali, jei turi asmeniškai arba neatitiktų CT principų ( pvz., nori pasinaudoti skola)

Слайд 81

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Skolininkas įvykdyti prievolę kitam asmeniui gali tiktai: 1) susitaręs su kreditoriumi; 2) kreditoriui nurodžius; 3) įstatymo numatytais atvejais.

Слайд 82

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas Kai kreditorius lieka skolininkui nežinomas iki prievolės įvykdymo (vekseliai), prievolė įvykdoma tiktai asmeniui pateikus įrodymus, kurie liudija, jog jis yra kreditorius. Tokių įrodymų pateikimas vadinamas legitimacija (dokumentai, liudijantys šią teisę arba įgaliojimą).

Слайд 83

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas Asmenų pasikeitimas prievolėje kai prievolėje pasikeičia kreditorius arba skolininkas, kurie toliau toje prievolėje nebedalyvauja. Pasikeitimas - dviejų formų: kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą (cesija) skolos perkėlimas

Слайд 84

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas Cesija Šios sutarties teisinė pasekmė - kreditoriaus reikalavimo perleidimas trečiajam asmeniui. Pradinis kreditorius trečiajam asmeniui neatsako už tai, kad skolininkas neįvykdo savo prievolės. Skolininko sutikimo sudarant sutartį nereikia. Apie kreditoriaus pasikeitimą prievolėje reikėtų skolininką informuoti. Teisių, kurios yra neatsiejamai susijusios su kreditoriaus asmeniu, perleisti. negalima perleisti reikalavimo išlaikyti, reikalavimo atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, reikalavimo sumokėti alimentus ir kt.

Слайд 85

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS. Subjektas Skolos perkėlimas. Trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi gali perimti skolininko pareigas ir teises. Skolininko pasikeitimas galimas tik gavus kreditoriaus sutikimą. Po skolos perkėlimo sutarties sudarymo skolininkas nebedalyvauja prievolėje ir nėra atsakingas kreditoriui už naujojo skolininko įsipareigojimų neįvykdymą.

Слайд 86

Описание слайда:

SUTARČŲ VYKDYMAS Prievolės vykdymas, kai kartu tai ir profesinė veikla.

Слайд 87

Описание слайда:

SUTARČIŲ AIŠKINIMAS

Слайд 88

Описание слайда:

Poreikis aiškinti atsiranda dėl ne visai aiškių sutarties sąlygų, kai ginčijamos sąvokos, kai tekstas neatitinka šalių ketinimų, kai nuostatos prieštarauja viena kitai ir pan.

Слайд 89

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Metodai: Subjektyvusis Akcentuoja tikruosius šalių ketinimus Objektyvusis Akcentuoja gramatinę sutarties teksto išraišką Valios ir išraiškos santykis

Слайд 90

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas LR CK: Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 6.193 straipsnis

Слайд 91

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į: jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Слайд 92

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Слайд 93

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui.

Слайд 94

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. 6.195 straipsnis

Слайд 95

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas LAT 1998 m. balandžio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio draudimo valdyba v UAB “Rina” Nr. 34-3-21/1998 “....sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą”. 2000 m. vasario 2 d. nutartis c.b. Ž. Stankevičius v H.Chadakevičius Nr. 3K-7-23/2000 “Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų”

Слайд 96

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Civilinė byla Nr. 3K-3-383/2012 Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Слайд 97

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

Слайд 98

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą.

Слайд 99

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“, R. G. K.; bylos Nr. 3K-3-17/2006, skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89 Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas).

Слайд 100

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų.

Слайд 101

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Dėl sutarties aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ v. UAB „Garant“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-42/2009 Pagal CK 6.193 straipsnio 3 dalį, jei abejojama dėl sąvokų, šioms sąvokoms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas lemia ir tai, kad sutarties šalys gali pačios nustatyti, kokią reikšmę jų sudarytoje sutartyje turės atitinkamos sąvokos.

Слайд 102

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600

Слайд 103

Описание слайда:

Sutarčių aiškinimas Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes”, tą nustato ir CK 6.193 str. Be kita ko, pastarosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims. LAT 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-1150

Слайд 104

Описание слайда:

SUTARČIŲ PASIBAIGIMAS

Слайд 105

Описание слайда:

Sutarčių pabaiga Sutartinės prievolės pabaiga – kai subjektus nustoja sieti teisės ir pareigos, atsiradusios iš konkrečios prievolės.

Слайд 106

Описание слайда:

Sutartinių prievolių pabaigos pagrindai: Prievolių pabaigos pagrindai: Prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų arba jų sudėčių, priklausančių nuo šalių valios Šalių sutarimu Prievolės, pasibaigiančios dėl juridinių faktų arba jų sudėčių, nepriklausančių nuo šalių valios Force majeure

Слайд 107

Описание слайда:

Prievolių pabaigos pagrindai: Prievolių pabaigos pagrindai: 6.123 straipsnis. Prievolės pabaiga įvykdymu 6.124 straipsnis. Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui 6.125 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių susitarimu 6.126 straipsnis. Prievolės pabaiga šalių sutapimu 6.127 straipsnis. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti 6.128 straipsnis. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį 6.129 straipsnis. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo 6.130 straipsnis. Prievolės pabaiga įskaitymu 6.141 straipsnis. Prievolės pabaiga novacija Sąrašas - nebaigtinis

Слайд 108

Описание слайда:

Prievolės pabaiga įvykdymu Prievolės pabaiga įvykdymu Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Tinkamo įvykdymo kriterijus nustato įstatymai bei sandoriai. Netinkamas prievolės įvykdymas gali būti prievolės pabaigos pagrindas, bet tada gali atsirasti prievolė atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas, reikalauti prievolę įvykdyti tinkamai. Vietoj skolos grąžinimo perdavė paveikslą.

Слайд 109

Описание слайда:

Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.

Слайд 110

Описание слайда:

Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Nustato teisės aktai arba šalys susitarimu

Слайд 111

Описание слайда:

Prievolės pabaiga šalių susitarimu Prievolės pabaiga šalių susitarimu Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos. Sutartyje tokio pagrindo gali būti ir nenumatyta – vadovaujamasi sutarties laisvės principu. Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga

Слайд 112

Описание слайда:

Prievolės pabaiga šalių sutapimu Prievolės pabaiga šalių sutapimu Prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Paveldėjimas, reorganizavimas Kai sutapimas baigiasi, prievolė atsinaujina, jeigu nėra pasibaigusi kitais pagrindais. Prievolės šalių sutapimas neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms. Šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu. Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia. Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindinę prievolę sutapimas nėra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. Kreditoriaus ir vieno iš skolininkų, turinčių solidariąją prievolę, ar skolininko ir vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, sutapimas yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ar kreditoriaus prievolės daliai. Įkeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas. Tačiau jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už kurias kreditorius neatsako, įkeitimas (hipoteka) atsinaujina.

Слайд 113

Описание слайда:

Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti Neįmanomumas; Fizinis, juridinis Nebegaminamos prekės/teisės aktu uždraudžiama gamyba Visiškas, dalinis Išankstinis, paskesnis Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma. Šiuo atveju atveju dvišalės sutarties skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką buvo iš jos gavęs, ir netenka teisės reikalauti to, ko dar nėra gavęs pagal sutartį. Jeigu prievolės nebeįmanoma įvykdyti dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybių institucijų aktų, tai šalys gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kai toks aktas pripažintas negaliojančiu, prievolė atsinaujina, jeigu ko kita nenumato šalių sutartis arba nelemia prievolės esmė, arba jeigu kreditorius dar nėra praradęs intereso. 1996 m. liepos 15 d. Nr. 840 Vyriausybės nutarimas. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės

Слайд 114

Описание слайда:

Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Kai kreditorius miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Слайд 115

Описание слайда:

Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo Prievolė baigiasi, kai kreditorius: atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą.

Слайд 116

Описание слайда:

Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Įstatymas nenustato formos, todėl gali būti išreikšta konkliudentiniais veiksmais, žodžiu, raštu. Jis gali būti: atlygintinis neatlygintinis

Слайд 117

Описание слайда:

Atleidžiama nuo visos prievolės vykdymo, išskyrus atvejus, kai kreditorius aiškiai nurodo, kad atleidžia tik nuo prievolės dalies vykdymo. Preziumuojama, kad kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo, jeigu kreditorius savanoriškai grąžina skolininkui skolos dokumentą ir nėra kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos dokumentas buvo grąžintas skolininkui, kai šis įvykdė prievolę.

Слайд 118

Описание слайда:

Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasiūlymas atleisti jį nuo prievolės vykdymo už atlyginimą pripažįstamas priimtu, jeigu jį gavęs skolininkas nedelsdamas neatmetė. Kai prievolė solidarioji, vieno iš skolininkų atleidimas nuo prievolės įvykdymo kitus bendraskolius atleidžia tik nuo jo dalies vykdymo. Vieno iš solidariąją reikalavimo teisę turinčių kreditorių pareikštas skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo atleidžia skolininką tik nuo to kreditoriaus reikalavimo dalies vykdymo. Kreditoriaus pareikštas įkeitimo (hipotekos) ar kitokio prievolės įvykdymo užtikrinimo atsisakymas nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius atleido skolininką nuo pagrindinės prievolės vykdymo.

Слайд 119

Описание слайда:

Prievolės pabaiga įskaitymu Prievolės pabaiga įskaitymu Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms.

Слайд 120

Описание слайда:

Prievolės pabaiga įskaitymu Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija šiuo klausimu neturi reikšmės. Įskaitymas - vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies valios

Слайд 121

Описание слайда:

Prievolės pabaiga įskaitymu Šalys, norinčios įskaityti savo prievoles, turi konstatuoti (įvykdyti) šias pagrindines sąlygas: 1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai, tai yra kreditorius turi būti skolininkas skolininko atžvilgiu, o skolininkas kreditoriumi kreditoriaus atžvilgiu; 2) pagal kiekvieną reikalavimą turi būti suėjęs terminas (arba reikalavimo terminas nenurodytas, ar apibrėžtas pareikalavimo momentu). 3) priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai

Слайд 122

Описание слайда:

LAT civilinė byla Nr. 3K-3-699/2002 m.: „sąvoka "vienarūšiai reikalavimai" yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Todėl nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties, iš vienos pusės, ir nesutartinės prievolės, iš kitos". Negalima įskaityti, kai vienos šalies prievolės dalykas yra pareiga, sumokėti pinigus, o kitos šalies – suteikti paslaugas. Nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš skirtingų teisinių pagrindų. Tai reikštų, kad galima įskaityti reikalavimus, kurie atsirado iš sutarčių arba iš sutarties, iš vienos šalies, ir nesutartinės prievolės (pavyzdžiui, prievolės atlyginti nuostolius) iš kitos.

Слайд 123

Описание слайда:

Prievolės pabaiga įskaitymu Pagal CK 6.134 str. draudžiama įskaityti: reikalavimus, ginčijamus teisme. Įskaityti reikalavimų, kurie ginčijami teisme, negalima, nes jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi. Įskaityti bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis reikalavimą; reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; reikalavimą valstybei (įsidėmėtina – valstybė turi teisę taikyti įskaitymą); kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; įstatymų nustatytus kitokius reikalavimus. sąrašas nebaigtinis

Слайд 124

Описание слайда:

Prievolės pabaiga novacija Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.

Слайд 125

Описание слайда:

Novacijos požymiai: vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą Pradinė ir nauja prievolė turi būti galiojančios Ankstesnės prievolės pabaiga Pabaiga visų papildomų prievolių, kuriomis buvo užtikrinta ankstesnė prievolė Pradinio skolininko pakeitimas nauju Naujas kreditorius pakeičia ansktesnį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės ansktesniam

Слайд 126

Описание слайда:

Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė. Draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusioms prievolėms.

Слайд 127

Описание слайда:

Veiksmai, kurie nelaikomi novacija Prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas nelaikomas novacija.

Слайд 128

Описание слайда:

Sutarčių pabaiga Sutarčių pabaiga: Įstatymų nustatytu atveju šalies pareiškimu. Šalių sutarimu Nutraukia viena šalis, jei kita nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis pažeidimas. Tokiu atveju nutraukia be kreipimosi į teismą. Teismine tvarka kai kreipiasi viena iš šalių

Слайд 129

Описание слайда:

Įstatymų nustatytu atveju. Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. 6.599 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant butą Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius. 6.721 straipsnis. Vienašalis paslaugų sutarties nutraukimas

Слайд 130

Описание слайда:

Šalių sutarimu Sutarty numatyta, kad gali vienašališkai nutraukti. Teismo nereikia Šalys gali bet kada susitarti dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo. Sutartyje nurodyti nebūtina. Teismo nereikia Išimtys (vedybinės sutartis)

Слайд 131

Описание слайда:

Nutraukia viena šalis, jei kita nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis pažeidimas. Tokiu atveju nutraukia be kreipimosi į teismą. Kita šalis gali kreiptis į teismą įrodyti, kad nėra esminis pažeidimas

Слайд 132

Описание слайда:

6.217 straipsnis 2. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. 3. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

Слайд 133

Описание слайда:

Kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

Слайд 134

Описание слайда:

6.219 straipsnis. Iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. 6.220 straipsnis. Patvirtinimas apie tinkamą įvykdymą 1. Šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti.

Слайд 135

Описание слайда:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012. Dėl sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.

Слайд 136

Описание слайда:

Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Слайд 137

Описание слайда:

Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo.

Слайд 138

Описание слайда:

Sutarčių pakeitimas Pakeisti: Šalys susitarimu Teismo sprendimu: Iš esmės pažeidė sutartį Sutartyje numatytais atvejais Įstatyme nustatytais atvejais

Слайд 139

Описание слайда:

Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Слайд 140

Описание слайда:

Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (Esminė šalių nelygybė). Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

Слайд 141

Описание слайда:

Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos aukščiau numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė. Galima be teismo, iš anksto įspėjus kitą šalį

Слайд 142

Описание слайда:

Sutarčių pakeitimas Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į šią nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Слайд 143

Описание слайда:

Sutarčių pakeitimas Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Слайд 144

Описание слайда:

1. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. 3. Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. 6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga

Слайд 145

Описание слайда:

Dėl CK 6.183 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „MAXIMA LT“ papilomo finansinio reikalavimo klausimo IĮ V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-82/2009 CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta šio straipsnio 1 dalies taisyklės išlyga. Ji leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios.

Слайд 146

Описание слайда:

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė ir į tai, kad faktinis nuomos sutarties šalių elgesys tęsėsi pakankamai ilgai ir negalėjo būti pateisinamas kasatoriaus neapdairumu ir ta aplinkybe, jog jis apmokėjo nuomotojo siunčiamas sąskaitas–faktūras tuo laikotarpiu, kai dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo vienos šalies reikalavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomos sutarties šalims nesiėmus priemonių sutarties pakeitimui, nustatant 35 000 Lt nuomos mokesčio dydį, įforminti, o kasatoriui laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio už patalpų nuomą mokant ne sutartyje nustatytą 10 000 Lt, bet 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį, atsakovas šioje byloje, remdamasis kasatoriaus elgesiu, galėjo laikyti, jog šis sutiko su pasiūlytu nuomos mokesčio pakeitimu. Tokiu atveju šalių elgesys yra pakankamas pagrindas išvadai, kad šalys atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus įforminti raštu.

Слайд 147

Описание слайда:

Sutarties vykdymo sustabdymas Įvykdymo trūkumų pašalinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Evekas“ v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012 (Dėl dviejų skirtingų teisinės gynybos būdų – sutarties sąlygų pakeitimo, pasikeitus sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis) ir sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) – konkurencijos ir jų taikymo) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012. (Dėl sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio pagrindu sąlygų ) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012.(Dėl sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui (atribojimo nuo sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio pagrindu)

Слайд 148

Описание слайда:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-206/2011.Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Tradicija“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,LNTV“, V. P., byla Nr. 3K-3-353/2011. Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų. Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų

Слайд 149

Описание слайда:

NEGALIOJANTYS SANDORIAI

Слайд 150

Описание слайда:

Niekiniai (absoliučiai negaliojantys) ir nuginčijami Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į: niekinius (absoliučiai negaliojančius) nuginčijamus.

Слайд 151

Описание слайда:

Niekiniai Niekiniai: Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Apsimestinis sandoris Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Слайд 152

Описание слайда:

Nuginčijami sandoriai Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantys sandoriai Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudarytas sandoris Neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytas sandoris Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarytas sandoris Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris Dėl suklydimo sudarytas sandoris Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Sandoriai, sudaryti bekito sutuoktinio sutikimo, susiję su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Слайд 153

Описание слайда:

Sandorių negaliojimo pasekmės Sandorių negaliojimo pasekmės

Слайд 154

Описание слайда:

Sandorių negaliojimo pagrindai Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Daugiašalės sutarties atveju, kai du ar daugiau asmenų turi įvykdyti prievolę, sutarties negaliojimas vienam iš šių asmenų nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas buvo būtinas tai sutarčiai sudaryti.